INFOCENTRAS

Istorijos šaltiniuose – kaip Lietuvos valdovo Žygimanto Senojo miestelis – Kupiškis pirmąsyk paminėtas 1529 m. 1561-1565 m. jis buvo valsčiaus centras, priklausė Upytės, o vėliau – Ukmergės pavietams. Per Kupiškį tuomet ėjo pagrindinis kelias iš Vilniaus į Rygą. 

Kupiškio krašto valstiečiai ankstesniais amžiais su rokiškėnais dalijosi geriausių prekinių linų auginimo šlove, čia buvo jų prekybos centras. Apie tai liudija iki šių dienų išlikęs pirmasis miestelio mūrinis pastatas. Tai – linų sandėlis, statytas 18 a. pirmoje pusėje.

1616 m. Kupiškyje pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. 1781 m. įsteigta pirmoji Lankasterio sistemos mokykla.

Kupiškį keliskart nusiaubė gaisrai, tačiau 1873 m. nutiestas Daugpilio – Šiaulių – Liepojos geležinkelis padėjo jam atsigauti ir pamažėle augti, nepaisant karų ir okupacijų padarytų žaizdų.

Adomynė, Antašava, Alizava ir Skapiškis vardus gavo iš buvusių dvarininkų vardų ar pavardžių. Palėvenė ir Palėvenėlė, viena nuo kitos nutolusios per 10 km, įsikūrė ant aukšto dešiniojo Lėvens kranto. Abi vardus pasiskolino iš upės. Šimonių miestelio vardas – iš šalia dunksančios girios. Subačiaus pavadinimo kilmė ne visai aiški, bet manoma, kad jis kilęs arba nuo žmogaus pavardės, arba nuo ankstesniais amžiais čia šeštadieniais (anuomet sakė – subatomis) vykusių turgų. Subačiaus vardą turi ir miesto tipo gyvenvietė, 19 amž. pabaigoje išdygusi prie geležinkelio stoties. Naujasis Subačius praaugo senąjį, yra seniūnijos centras.